Jau tapo įprasta, kad pristatinėdami Integrated Optics – jaunos lazerius gaminančios kompanijos planus, minime, kad maždaug už šešerių metų numatomas galimas kompanijos pardavimas. Tai – vadinamas “išėjimas” (angl. exit). Nors šis žodis, labiau būdingas rizikos kapitalo žmonių žargonui, bet neišvengiamai jį ima naudoti ir startuoliai. Aštuntojoje kompanijos istorijos dalyje kalbame, kas tai yra ir kodėl jis reikalingas, tas “išėjimas”.
Investuotojai, ypač rizikos kapitalo fondai dažniausiai sukuriami ribotam laikotarpiui arba jų veikla planuojama ciklais. Pavyzdžiui, ciklo pradžioje, fondo valdytojai sutaria su pensijų fondais, privačiais investuotojais ir kitais “pinigų šaltiniais”, kad bus formuojamas kažkokio dydžio fondas. Jau šiame formavimo etape būna numatoma, kad šių pinigų valdymo ciklas tęsis, pavyzdžiui, 10 metų. Vadinasi, aštuntaisiais ar devintaisiais metais fondas bandys parduoti visas kompanijas, į kurias buvo investavęs ir grąžinti pinigus kreditoriams bei paskirstyti uždirbtą pelną.
Tačiau kaip turi jaustis kompanijos steigėjai. Ypač jei jiems tai buvo pirmasis verslas. Juk nežinia, ar dar kada nors pasiseks verslą padaryti taip sėkmingai.
Sentimentams ne vieta
Neišvengiamai kompanijos, į kurias investuoja instituciniai investuotojai, turi būti pasirengusios pardavimui, nesvarbu kokie sentimentai sietų steigėjus su įmone. Teisiškai tai dažniausiai įforminama sutartimi su “tempimo paskui” (angl. drag along) sąlyga. Paprastai tariant, kai investuotojas nuspręs, kad kompaniją metas parduoti, visiems teks su tuo susitaikyti ir siekti, kad pardavimo kaina būtų kuo aukštesnė.
Skaitydamas paskaitas vadybos krypčių studentams dažnai miniu šį atvejį. Dažniausiai studentai nesupranta – kodėl parduoti, jei verslas generuoja didelį pelną ir suteikia malonumą patiems dirbantiems akcininkams? Argumentai galėtų būti keturi:
- tai įpareigoja sutartis su investuotoju;
- stoja kompanijos augimas ir tik stambus strateginis investuotojas, kuris viską nupirktų, gali augimą vėl išjudinti;
- metas imtis įgyvendinti kitas, galbūt didesnio mąsto idėjas;
- akcininkams artėja pensijinis amžius ir nėra kas perimtų verslą.
Visos parduodamos ar parduotos lietuviškos kompanijos, kurias žinau, gana neblogai telpa į šią klasifikaciją. O kuris iš šių variantų labiausiai tiktų Integrated Optics atveju, jei už mažiausiai penketo metų būtų priimtas sprendimas pasitraukti?
Sakyčiau pirmas arba trečias.
Čiupt už vadžių, vėl nuo pradžių…
Kompanijų pirkimo-pardavimo sandoriuose su steigėjais tariamasi įvairiai. Kartais naujieji šeimininkai pageidaus, kad akcininkai liktų dirbti kompanijoje su nedidele dalimi akcijų ir neblogu atlyginimu. Tačiau dažnai pasitaiko, kad steigėjai pririšami tik keliems mėnesiams, o perdavus kompanijos valdymą ir sutvarkius dokumentus, jie atleidžiami su išeitine kompensacija ir įsipareigojimu niekada daugiau nesteigti verslo ir nedirbti kitose kompanijose toje pačioje srityje.
Naujųjų šeimininkų noras aiškus ir suprantamas, bet ką daryti žmogui ilgą laiką dirbusiam konkrečioje srityje. Vieną minutę esi savo srities ekspertas, o kitą – priverstinai ieškai naujos veiklos. Šį aspektą būtina įvertinti iš anksto, ypač jei žmogus nėra nusiteikęs mokytis ir kurti. Gal tai įvertinus reikėtų ieškoti investuotojo, kuris nereikalaus pasitraukti?
Tačiau Integrated Optics situacija šiek tiek geresnė. Techninių idėjų jie turi daugiau nei užtektų gyvenimo joms įgyvendinti. Kiekvienai idėjai ateina tinkamas metas ir visoms joms reikia skirtingų resursų ir įgūdžių. Iš dalies dėl to “išėjimas” jiems būtų nebaisus.
Nesiruošia užsisėdėti
Šiuo metu, nelabai aktyviai, bet pasitaikius progai, Integrated Optics akcininkai ir jų technologijas komercializuojančios įmonės UAB “IAM consultants” darbuotojai pristatinėja verslo planą potencialiems investuotojams. Jau užmegztas ryšys su dviem rizikos kapitalo fondais ir keliais privačiais investuotojais. Pagrindinė strategija tokia – tegu investuotojai apie kompanijos planus žino iš anksto, tačiau investicijų paimti lazerininkai neskubės. Pirma padarys prototipus, pagamins ir parduos kelis lazerius, dėl to potencialiai galės suderėti geresnes investavimo sąlygas. O tada jau prasidės įdomusis verslo plėtros kelias.