Patentiniai patikėtiniai yra intelektinės nuosavybės srities profesionalai, kurie už atlygį padeda pareiškėjams apsaugoti tai, kas sukurta ir kas gali būti priskiriama intelektinei nuosavybei. Bet kaip išsirinkti jūsų išradimui tinkamiausią patentinį patikėtinį, kuo jie skiriasi tarpusavyje ir kuo pasižymi teikiamos paslaugos?
Patentinis patikėtinis yra prestižinė specialybė, iš dalies prilyginama advokatui. Skirtumas toks, kad patentinio patikėtinio veikla apsiriboja intelektinės nuosavybės klausimai ir jis gali klientus atstovauti patentų biure, o teisme dažniausiai – ne.
Tapimas patentiniu patikėtiniu
Lietuvoje, norint teikti patentinio patikėtinio paslaugas, reikia išlaikyti patentų biuro organizuojamus kvalifikacinius egzaminus, o norint juos laikyti, reikia turėti bent penkerių metų darbo su intelektine nuosavybe stažą. Visus patikėtinius galima skirstyti pagal keletą kriterijų, kurie nurodo, kokios srities išsilavinimą patikėtinis turi, su kuriais IN objektais jis labiau dirba ir kokioje teritorijoje jis gali atstovauti pareiškėjus – savo klientus.
Europos Sąjungoje veikiančius patentinius patikėtinius akredituoja Europos Patentų Tarnyba. Tam taip pat keliami darbo stažo reikalavimai, bei reikia išlaikyti sudėtingus egzaminus, kuriems reikia nuoseklaus ir ilgo pasiruošimo.
Gamtamokslis ar teisininkas?
Lietuvoje patentiniai patikėtiniai neskirstomi į “prekių ženklų” ir “patentų” atstovus. Mūsų šalyje jiems visiems išduodamas vienodas sertifikatas, o reikalaujama turėti gamtos mokslų ARBA teisės aukštojo mokslo diplomą.
Turbūt akivaizdu, kad teisinį išsilavinimą turintis patikėtinis negalės parašyti išradimo aprašymo, jei išradimas yra bent kiek labiau techniškas. Tokiais atvejais teisininkas patentinis patikėtinis samdo technines specialybes baigusius specialistus, kurie ilgainiui išmoksta išradimo aprašymo subtilybių ir rengia aprašymus savo samdytojams. Tai gana paplitusi praktika Lietuvoje, kur dalis patentinių patikėtinių yra teisininkai.
Vakarų valstybėse ir JAV praktika kitokia – ten yra dviejų tipų patentiniai patikėtiniai: “prekių ženklų” ir “išradimų”. Ir paprastai ten techninio išsilavinimo patentiniai patikėtiniai patys rašo išradimų aprašymus, ar bent jau atlieka paskutines aprašymų redakcijas, jei pradinius juodraščius jam parengė padėjėjas.
Vietinis ar Europinis atstovas?
Kiek pasaulyje yra patentų biurų, jie visi turi savo akredituotus patentinius patikėtinius. Visos valstybės turi savo nacionalinius IN teisės atstovus, kaip kad Lietuvoje yra LIETUVOS PATENTINIAI PATIKĖTINIAI. Regioninės patentų tarnybos turi savus akredituotus profesionalus, kurie dažnai turi ir nacionalinio patentinio patikėtinio vardą ir kurioje nors valstybėje narėje. Pavyzdžiui Lietuvos patikėtiniai dažniausiai turi ir Europos patentinių patikėtinių statusus. Žvelgiant į istoriją, Lietuvai prisijungus prie Europos Patentų Konvencijos, visi nacionaliniai atstovai savaime tapo ir Europos atstovais ir įgijo teisę atstovauti pareiškėjus Europos patentų tarnyboje. Taip buvo nuspręsta matyt todėl, kad nebuvo galimybių visiems Lietuvos patentiniams staiga išlaikyti egzaminų ir atitikti kitų kriterijų.
Pareiškėjui reikėtų apsispręsti, ar jis nori pats dalyvauti patentavimo procese, ar mieliau jis tik papasakos savo idėjos esmę ir toliau visą darbą už jį atliks samdyti specialistai. Pirmuoju atveju, pareiškėjas gali dalyvauti paraiškos dokumentų parengime ir pateikime patentų biurui. Tai nėra labai sudėtinga, be to, jis gali gauti konsultacijų ir atsakymų į klausimus ir pačiame patentų biure. Taip pat išradėjas gali parašyti bent dalį išradimo aprašymo, kad profesionaliam patentų rašytojui liktų tik papildyti ir “nušlifuoti”.
Taigi, priklausomai nuo skiriamo biudžeto ir noro dalyvauti patento paraiškos rengime, galima rinktis įvairius scenarijus. Išvardinkime juos nuo pigiausio iki brangiausio:
- Išradimo autorius aprašo išradimą kiek įmanoma nuosekliau ir pateikia visus, jo manymu reikiamus, schematinius brėžinius. Patentų rašytojas arba patentinis patikėtinis suformuluoja šį aprašymą taip, kad būtų tinkamas teikti patentų biurui. Einant šiuo keliu patentiniam patikėtiniui beveik nereikia turėti specifinių žinių, o didžioji darbo dalis tenka pareiškėjui.
- Išradimo autorius pateikia tik schematinius brėžinius ir susitikimo metu išvardina visas svarbiausias išradimo savybes ir variacijas. Šiuo atveju patentų rašytojas arba patentinis patikėtinis imasi nuosekliai surašyti visą išradimo aprašymą ir koreguoti pateiktus brėžinius taip, kad labiausiai tiktų išradimo esmei paaiškinti.
- Išradimo autorius tik bendrais bruožais apibūdina išradimą patentų specialistui susitikimo (ar net telefoninio skambučio) metu, o profesionalas atlieka visą rašymo ir brėžinių rengimo darbą nuo pradžių iki galo, savarankiškai numatydamas visas galimas išradimo variacijas. Dirbant šiuo būdu pareiškėjas ir išradėjai sutaupo daugiausia laiko, o darbas būna atliekamas profesonaliausiai. Reikėtų atsiminti, kad čia kritinę rolę vaidina patentų specialisto kompetencija konkrečioje techninėje srityje – tik tada įmanomas savarankiškas patentų specialisto darbas.
Ne paskutinės svarbos yra ir darbų kaina. Čia galioja bendrosios taisyklės – didelės advokatų kontoros techninio rašymo įkainius derina prie bendro savo paslaugų sąrašo. Techniniai rašytojai savo darbui paprastai taiko 60 – 80 EUR / val. ir paprastai būna labiau prieinami pavieniams išradėjams arba jaunoms kompanijoms. Kaina čia nebūtinai yra kokybės rodiklis. Ji susideda iš daug faktorių – sąnaudų, įvaizdžio dedamosios, darbų efektyvumo, profesionalumo, patirties ir t.t.
Kas lemia patento sėkmę?
Sunkiausia ir daugiausiai kompetencijų reikalaujanti užduotis yra išradimo aprašymo rengimas. Tad gerokai svarbiau yra ne “kas atstovaus išradėją patentų biure”, o “kas parengs techninį išradimo aprašymą”. Turint gerai parengtą išradimo aprašymą, jį nunešti į patentų biurą ir užpildyti reikiamas formas gali ir pats pareiškėjas ir šis žingsnis niekaip nekeičia galimos išradimo komercinės sėkmės. O štai išradimo aprašymo kokybė gali lemti išradimo vertę nuo niekinės iki labai didelės.