Birželio 23 d. įvyko Didžiosios Britanijos referendumas, dėl šios šalies pasilikimo arba išstojimo iš Europos Sąjungos (ES). Ir daugumos netikėtumui, Didžiosios Britanijos gyventojai vis tik pasisakė už Sąjungos palikimą (šiam įvykiui spauda suteikė „Brexit“ pavadinimą). Šiuo metu yra prasidėjęs dviejų metų terminas, per kurį Didžioji Britanija turi tinkamai pasirengti išstojimui, parengti reikalingus teisės aktus, susitarti dėl tolimesnio šios šalies ir visos ES bendradarbiavimo. Tačiau kokią įtaką šis pasitraukimas turės intelektinės nuosavybės klausimams; patentų, prekių ženklų, dizainų galiojimui?
Galima išskirti tris pagrindines intelektinės nuosavybės organizacijas pasaulyje ir Europoje. Pirmiausia, ir turbūt pati pagrindinė, tai Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) su pagrindine būstine Ženevoje. PINO administruoja net 26 tarptautines sutartis (kaip pavyzdžiui Patentinės kooperacijos sutartį, Madrido sutartį dėl tarptautinės ženklų registracijos, Hagos susitarimą dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos). Prie visų PINO tarptautinių sutarčių šalys narės prisijungia savanoriškai, kaip autonomiški, suverenūs subjektai. PINO nėra susijusi su Europos Sąjunga, nors Europos Sąjunga ir yra prisijungusi prie keleto PINO administruojamų sutarčių (pvz. Hagos susitarimo, Vienos susitarimo). Viso, ES yra šalis narė net 25 PINO administruojamų sutarčių. Tačiau Didžioji Britanija savo ruožtu (kaip atskira valstybė), taip pat yra ratifikavusi daugumą PINO sutarčių. Taigi Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES nepaveiks jos dalyvavimo PINO veikloje ar pasirašant kitas tarptautines sutartis ateityje. Taigi ir Lietuvos asmenų galimybė, naudojantis PINO administruojamomis sutartimis išplėsti intelektinės nuosavybės teisių galiojimą į Britaniją, nepasikeis.
Antra intelektinės nuosavybės tarnyba, kurią privalu pažymėti, yra Europos patentų organizacija (EPO). Turinti pagrindinį ofisą Miunchene (Vokietijoje), EPO išduoda Europos patentus, kurie yra pripažįstami visose EPO šalyse narėse. EPO buvo įsteigta 1977 m. kartu su tarptautinio dokumento – Europos Patentų Konvencijos – ratifikavimu ir įsigaliojimu. Ši institucija taip pat nėra ES institucija. Tai yra atskirai įsteigta tarptautinė organizacija, šiuo metu jungianti 38 šalis nares. Didžioji Britanija buvo viena iš šalių, kuri pirmoji pasirašė Konvenciją ir įsteigė EPO. Taigi jos narystė EPO prasidėjo jau tais pačiais 1977 m. Šalies išstojimas iš ES nedarys jokios įtakos jos narystei ar jos teisėms EPO. Lietuvos asmenų turimi Europos patentai taip pat ir toliau galės ir liks galioti šioje šalyje.
Ir trečioji organizacija, kurią paminėsiu, yra ES intelektinės nuosavybės tarnyba (dar iki 2016 m. kovo 23 d. vadinta Vidaus rinkos derinimo tarnyba). Ši institucija priklauso ES ir yra viena iš dviejų save finansuojančių ES organizacijų. ES intelektinės nuosavybės tarnyba registruoja Europos prekių ženklus bei dizainus, kurie, tinkamai įregistruoti, galioja visose ES šalyse. Taigi Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES būtent ir darys įtaką tolimesniems ES prekių ženklų ir dizainų galiojimams šioje teritorijoje. Ankstesni registruoti ES prekių ženklai ar dizainai nustos galioti Didžiojoje Britanijoje, jai pilnai išstojus iš Sąjungos. Galimas atvejis, kad bus pasirašytas atskiras susitarimas, kuris leis ankstesnių prekių ženklų ir dizainų savininkams pakeisti Sąjungos intelektinės nuosavybės teises į nacionalines; tai yra, turėti galiojantį Britanijos prekių ženklą ar dizainą. Šaliai išstojus iš ES, nauji registruoti Europos prekių ženklai ar dizainai šioje teritorijoje nebegalios ir siekiant apsaugos, reikės teikti atskiras nacionalines paraiškas.