Ką Reiškia Būti Startuoliu?

Turėti pradedančią technologijų įmonę yra tiesiog mados klyksmas. Laikraščiai rašo, visi visur kviečia, konkursus ir tinklinimosi (angl. networking) vakarėlius organizuoja. Bet čia yra tik fasadas. Už jo, vidinėje virtuvėje, vaizdas yra visiškai priešingas. Niekas jauna įmone nepasitiki, paslaugų be išankstinio apmokėjimo nesuteikia, paskolų neduoda, bet tikisi, kad jaunutė kompanija kažkada išaugs ir taps klientu.

Šeštojoje startuolio Integrated Optics istorijos dalyje pateiksime kelias pavyzdines situacijas, kurios parodo, kaip sunku, kai neturi bent dvejų metų teigiamų finansinių ataskaitų ir kaip kai kurių valstybės institucijų darbuotojams vis dar trūksta elementaraus mandagumo.

Istorija su kurjeriais

Baigę projektuoti pirmąjį lazerį, kompanijos Integrated Optics darbuotojai ėmėsi užsakinėti komponentų gamybos. Tiekėjų yra daug – kai kurie yra vietoje, Lietuvoje, tačiau nemažai jų tolimojoje Azijoje, JAV ar Izraelyje. Su komponentų gamyba viskas paprasta – surandi tinkamą gamintoją, pateiki jam užduotį, sumoki avansą ir lauki, kada jau bus pagaminta.

Parsivežti pagamintus komponentus irgi ne bėda – gamintojas visada pasiūlys atsiuntimo paslaugą, kuri kartais kainuoja brangiau nei pačiam organizuoti siuntimą. Pavyzdžiui vienas tiekėjas Kinijoje pasiūlė atsiųsti dėžutę į Lietuvą už 700 JAV dolerių (apie 1900 Lt), nors vėliau IO darbuotojai rado būdą tai padaryti už mažiau nei 500 Lt.

Gaudami neadekvačius siuntimo paslaugų pasiūlymus, IO akcininkai nusprendė, kad reikia už kurjerio mokėti patiems. Tam paprastai kompanijai suteikiamas kurjerio identifikacinis numeris. Tokį numerį galima pateikti komponentų gamintojui ir visas transportavimas vyksta užsakovo sąskaita. Tačiau kas galima Jupiteriui, to negalima Jaučiui. Vienos didžiausių kurjerių kompanijų atstovė paaiškino, kad jų rizikos vertintojas neleido tokiai jaunai kompanijai suteikti numerio, mat rizika kredituoti siuntų pervežimą yra per didelė.

Dabar labai populiaru turėti rizikos vertintoją. Anas kai pasako, vadinasi negalima. O ir dirbti rizikos vertintoju turbūt nėra labai sunku – pasižiūri ar kompanija jaunesnė nei metai, jei taip, atmeti. Jei vyresnė – paprašai praėjusių metų finansinės ataskaitos, jei balansas neigiamas, – atmeti. Ir visai jam nė motais, kad galbūt ta kompanija stipriai investuoja, kuria ir patentuoja pažangiausias technologijas, investuoja į gamybą ir pan.

Bet šitą problemą jaunoji kompanija išsprendė nesunkiai. Apskritai, visas tokias problemas galima išspręsti pinigais. Tereikia pasiūlyti pervesti depozitą ir problemos kaip nebūta. Šiuo atveju, kompanijai pakako pervesti 500 Lt avanso ir kurjerio numeris kaipmat atsirado.

Istorija su draudikais

Mokslo, inovacijų ir Technologijų Agentūra (MITA) yra viena iš tų organizacijų, kur jaunoms kompanijoms mielai pataria, pagloboja ir neskuba bausti už padarytas klaidas. Iš jų darbo akivaizdu, kad norima technologinių kompanijų klestėjimo. Tačiau ne viskas yra tobula – kartais jie taiko tam tikras finansavimo taisykles, matyt primestas jiems kokios nors aukštesnės instancijos.

Šiuo atveju, Integrated Optics pateikė MITA’i paraiškas kelių patentavimo projektų finansavimui. Procesas ėjosi sklandžiai ir netrukus buvo gautas patvirtinimas: finansavimas skirtas, tačiau reikia pateikti banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą, kad projekto neįgyvendinus, agentūrai bus grąžinta finansuota suma.

Viskas logiška, bet yra viena detalė, kad tiek banke, tiek ir draudime sėdi žmonės su kortelėmis “rizikos vertintojas”. Ir čia kaip visad užtenka vieno argumento: kompanija jaunesnė nei metai – laidavimo nebus. Nebent… ta kompanija galės įnešti visą sumą, kuriai suteikiamas laidavimas ir “įšaldyti” ją visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Ir taip bent penkioms kitoms jaunoms kompanijoms, kurias mes žinome.

Laimei ir šįkartą MITA’os atstovai buvo lankstesni nei privataus sektoriaus žmonės. Pavyko susitarti, kad projektą įgyvendinus anksčiau ir pateikus to įrodymus, laidavimo ar garantijos nebereikės, todėl nebeliks ir pinigų “įšaldymo”.

Istorija su muitine

Vienas komponentų tiekėjas įsigudrino atsiųsti dėžutę su pamažinta verte – taip, kad ji praeitų pro muitinę be deklaracijos. Kiekvienam sveiko proto lietuviui akivaizdu, kad tai neteisėta ir kad už tai gali grėsti atsakomybė. Ta proga, Integrated Optics vadovas paskambino į Vilniaus teritorinę muitinę pasiteirauti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Atsiliepęs vyriškis ne tik, kad negalėjo įsikirsti į situaciją bet dar ėmė kaltinti, neva čia “garantuotai” užsakovas bus nurodęs tiekėjui deklaruoti mažesnę vertę tam kad išvengtų muitų ir PVM sumokėjimo. Kur logika? Žmogus organizavęs nusikalstamą veiksmą skambina į muitinę pasiklausti, ką jam dabar daryti?

Laimei ir šis incidentas klostosi palankiai. Vietoj nekonstruktyvaus aiškinimosi telefonu su įsigilinti negalinčiu muitininku, buvo parašytas oficialus raštas į muitinę su prašymu perskaičiuoti mokesčius ir šis procesas šiuo metu vykdomas normalia tvarka (kaip gerai, kad tokia yra). Tuo tarpu, telefonu atsiliepusio muitininko puolimo tikslą ir nepamatuotų kaltinimų užmačias galima tik nujausti.

Verslas – žaidimas su kliūtimis

Matyt nebūtų įdomu daryti verslo, jei viskas eitųsi be kliūčių. Juk adrenalino antplūdį sukelia ne tik įkopimas į viršukalnes, bet ir peršokimas per tarpeklį. Tokia yra ir Integrated Optics veiklos kasdienybė – kompanija jau yra matoma, visur kviečiama ir apdovanojama, tačiau po šia plakta grietinėle yra karšta nesaldinta kava, kurią tenka išgerti pradedantiems verslininkams. Paradoksalu, kad kol kompanija maža, jai niekas nuolaidų nedaro, logistika ir draudimas kainuoja brangiau, o pareigūnai spaudžia.

Atrodo, kad šis įdomus ir aktyvus periodas nesibaigs kol rizikos vertintojai prieis bent iki antrojo savo klausimo. Bet kol tai atsitiks, kompanijos šeimininkai darys visa kas įmanoma, kad ir antrasis klausimas nestabdytų procesų. Ne veltui pirmieji metai yra sunkiausi jaunoms kompanijoms ir tokia neigiama yra šio laikotarpio kompanjų išlikimo statistika. Kita vertus, jei aprašyti nepatogumai būtų didžiausias iššūkis užsiimant verslu, galėtume teigti, kad verslavimas yra gana lengvas užsiėmimas. Daryti technologijų Lietuvoje iš vienos pusės yra palanku dėl gausybės pagalbos priemonių, kuriomis rūpinosi jau nueinanti valdžia, o iš kitos pusės – kurioje kitoje Europos valstybėje pinigų pervedimas į užsienį kainuoja 75 litus? Matyt skaičiuoti ir lyginti nebūtų prasmės, juk dabar svarbiausia – sukurti gerą produktą, sukurti darbo vietų ir pagaliau uždirbti milijoną. Laukite tęsinio.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *