Sąvoka “išradimas”, kaip ji yra naudojama liaudyje, apima daugelį prasmių, į kurias įeina ne tik techniniai ar technologiniai patobulinimai, bet ir atradimai, abstrakčios idėjos, verslo planai ir t.t. Taigi, egzistuoja skirtumas tarp to, kaip išradimą suvokia su intelektine nuosavybe nesusidūrę žmonės ir šios srities profesionalai.
Išradimo sąvoka
Patentų specialistui ar patentiniam patikėtiniui išgirdus pasakojant apie išradimą, jis mintyse bando atsakyti į tris pagrindinius klausimus:
- Ar šitas techninis sprendimas yra naujas pasauliniu mąstu?
- Ar jis nėra akivaizdus technikos srities ekspertui?
- Ar jis turi pramoninį pritaikomumą?
Suabejojęs dėl bent vieno iš šių kriterijų, patentų specialistas patars negalvoti apie išradimo apsaugą ir galbūt pasiūlys sprendimą tobulinti, kad jis atitiktų išradimui keliamus reikalavimus. Dažnai net patentiniai patikėtiniai negali iškart pasakyti, ar išradimas yra naujas. Tokiu atveju yra daroma patentų paieška duomenų bazėse, kuriose skelbiamos visiem prienamos išradimų patentų publikacijos.
Tokią paiešką gali padaryti ir pats techninio sprendimo autorius, kadangi ją atlikti nėra sudėtinga. Tačiau dažnai išradėjas ieško naudodamas per mažai raktinių žodžių arba naudodamas labai specifinius terminus. Paslaptis yra tame, kad rašant išradimo aprašymą, patentiniai patikėtiniai ir konsultantai dažnai naudoja bendresnius žodžius nei tos srities specialistai. Pavyzdžiui, vietoj “mobilusis telefonas” jie rašo “asmeninis telekomunikacijų įtaisas”, vietoj “3G internetas” jie sako “konvencinis paketinis duomenų perdavimo ryšys”. Taip yra todėl, kad technologijos ir standartai dažnai keičiasi. Turint galvoje, kad patentas gali galioti 20 metų, ryšio tipas nuo 3G gali pasikeisti iki 6G, o mobiliuosius telefonus gali pakeisti žmogaus kūne integruoti telekomunikacijų prietaisai.
Iš praktikos galima pasakyti, kad net jei išradėjas pats atlieka paiešką patentų duomenų bazėse, patentų specialistas visgi gali atrasti identišką sprendimą, tiesiog naudodamas bendresnes sąvokas ar atsižvelgdamas į kitus patentų kalbos niuansus.
Mokslininkai Neskiria Išradimo nuo Atradimo
Fizikos, chemijos, biotechnologijų ar kitų gamtos mokslo sričių mokslininkai ir jų atliekami tyrimai tam tikra prasme gali būti suskirstyti į 2 grupes: fundamentiniai ir taikomieji.
Fundameniniuose tyrimuose siekiama išsiaiškinti gamtos dėsnius ir mechanizmus, kaip vyksta reakcijos, formuojasi struktūros, pasireiškia jėgos ir t.t. Medžiagų moksle, kai surandama nauja medžiaga – tai daugiau atradimas, nei išradimas.
Taikomuosiuose tyrimuose siekiama surasti realaus pasaulio pritaikymus naujai atrastiems ir seniai žinomiems gamtos dėsniams bei medžiagoms.
Bendra taisyklė yra tokia, kad išradimų labiau galima tikėtis labiau antrojoje tyrimų grupėje, o fundamentinių tyrimų rezultatai dažniau laikomi atradimais.