Sukūrus naują produktą, ypač rinkai patrauklų produktą, kiekvienas gamintojas siekia kuo labiau ir kuo ilgiau atitolinti kitų gamintojų puolimą ir užsitikrinti stabilią padėtį rinkoje. Vienas iš sėkmingiausių kelių, kaip to pasiekti, yra apsaugoti įmonės intelektinę nuosavybę.
Danų kompanija LEGO (pavadinimas kilęs nuo daniškų žodžių santrumpos “leg godt”, reiškiančios “žaisk gerai”) buvo įkurta 1932 m. Pati LEGO kaladėlė buvo sukurta 1958 m.[1] Kaladėlių techninis susijungimas (ang. „stud-and-tube coupling system“) buvo užpatentuotas Danijoje, vėliau ir JAV (patento pavadinimas „Toy building brick”, numeris US 3005282 A[2]), Didžiojoje Britanijoje (numeris GB 866 557).
LEGO vėliau pateikė dar kelias patentų paraiškas, kurios buvo susiję su pirmuoju patentu[3]. Atitinkami kaladėlės patento patobulinimai, leido apsaugoti LEGO kūbelį net iki devinto dešimtmečio pabaigos. Tačiau laikui bėgant visų jų apsauga vis tiek pasibaigė ir visi išduoti patentai nustojo galioti. Tuomet LEGO susidūrė su itin aktyviu kokurencinių žaislų gamintojų puolimu. Pavyzdžiui, Kanados kompanija Mega Brands, pradžioje gaminusi ir pardavinėjusi tik didelio dydžio kaladėles, nustojus galioti LEGO kaladėlės patentams, pradėjo naudoti analogišką technologiją ir tapo didžiausiu LEGO konkurentu[4]. Šiuo metu daugiau nei 10 gamintojų iš JAV, Kanados, Kinijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Pietų Korėjos gamina analogiškas LEGO kaladėles, kurios gali būti sujungtos su LEGO produkcija[5].
Prasidėjus tokiai didelei konkurencijai, LEGO ėmė ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo produkciją ir neleisti konkurentams užimti jų pozicijų. Kadangi patento ar dizaino apsaugos gauti jau nebebuvo įmanoma, LEGO 1996 m. padavė į teismą Mega Brands kompaniją už prekių ženklų pažeidimą[6]. Žymioji byla Kirkbi AG v Ritvik Holdings Inc, dar kitaip žinoma kaip LEGO byla, baigėsi LEGO kompanijos pralaimėjimu.
Kanados Aukščiausiasis Teismas bylos sprendime pabrėžė, kad prekių ženklais negali būti techninį veikimą ar technines characteristikas turintys objektai. Tęsdamas teismas pažymėjo, kad Kanados prekių ženklų įstatymas išimtinai draudžia apsaugoti prekių ženklo apsauga techniškai veikiančią daikto funkciją. Prekių ženklo apsaugos suteikimas LEGO kaladėlei reikštų per plačių monopolinių teisių suteikimą ženklo savininkui. Tokiu būdu, savininkas galėtų nepagrįstai uždrausti kitiems gamintojams, išleisti į rinką prekes su tokiomis pačiomis techninėmis funkcijomis. Ši taisyklė, toliau teigia teismas, turi būti taikoma tiek registruotiems, tiek neregistruotiems prekių ženklams – todėl prekės žinomumas negali daryti įtakos šios taisyklės nesilaikymui.[7] Teismas byloje atkreipė dėmesį ir į tai, kad savo veiksmais LEGO netiesiogiai siekia gauti išradimui neterminuotą patento apsaugą, pakeičiant ją į prekių ženklo, kas akivaizdžiai prieštarauja patentų sistemos principams[8].
Tais pačiais 1996 m., tų pačių ketinimų vedina, LEGO pateikė paraišką ES Vidaus rinkos derinimo tarnybai (toliau VRDT) dėl erdvinio prekių ženklo (3D), LEGO kaladėlės, registracijos. 1999 m. ženklas buvo įregistruotas 9 ir 28 klasės Nicos klasifikacijos prekėms. Tačiau, dvi dienos po registracijos, ta pati Mega Brands kompanija pareiškė protestą prieš prekės ženklo registraciją, kaip prieštaraujančią Tarybos reglamento 40/94[9] 7 straipsnio normoms. Protestas buvo grįstas 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu, kuris teigė, kad negali būti registruojamas žymuo, jeigu jo forma yra būtina techniniam rezultatui gauti.
2004 m. VRDT Didžioji apeliacinė taryba[10] paskelbė sprendimą šioje byloje ir pripažino prekės ženklo registraciją negaliojančia 28 klasės prekėms – konstravimo žaislams. Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad kaladėlės forma yra būtina žaislo funkcijai atlikti, tai yra sujungti vieną kaladėlę su kita. Tarybos nuomone, pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų kurie įrodo, kad būtent tokia kaladėlės forma leidžia jai tinkamiausiai atlikti savo funkciją ir kitokia kaladėlės forma nebūtų tokia patogi ir funkcionali[11].
Šį tarybos sprendimą LEGO apskundė ES Teisingumo Teismui. Pirmosios instancijos teismas (šiuo metu Bendrasis teismas aut. pastaba) ieškinį atmetė 2008 m. sprendimu[12]. Bendrasis teismas, aiškindamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkį, teikė nuorodą į ankstesnę teismo praktiką[13]. Teismas citavo, kad:
Žodžių junginys „būtina techniniam rezultatui gauti“, vartojamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje <…> reiškia, kad šis absoliutus atmetimo pagrindas taikomas tik tuo atveju, kai vien nagrinėjama forma leidžia gauti nustatytą rezultatą. Iš tikrųjų <…> Teisingumo Teismas nusprendė, kad „kitų formų, leidžiančių gauti tą patį techninį rezultatą, egzistavimas (neleidžia) išvengti atmetimo pagrindo“ <…> – „(atsisakoma) registruoti (aptariamą) iš formos sudarytą žymenį, net jei ginčijamas techninis rezultatas gali būti pasiekiamas kitomis formomis“. Taigi tam, kad būtų taikomas šis absoliutus atmetimo pagrindas užtenka, jog formos pagrindinės savybės apimtų techniniu požiūriu atsitiktines savybes, kurių pakaktų nustatytam techniniam rezultatui gauti, ir kad jos būtų šiam priskiriamos.[14]
LEGO dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją Teisingumo teismui. Tačiau ir paskutinėje instancijoje LEGO nelydėjo sėkmė. 2010 m. sprendimu[15] teismas apeliacinį skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad:
Remiantis Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 1 dalimi vien funkcinės prekės formos įregistravimas kaip prekių ženklo gali suteikti šio prekių ženklo savininkui galimybę uždrausti kitoms įmonėms naudoti ne tik tokią pačią, bet ir panašias formas. [Todėl] kyla grėsmė, kad daugelis alternatyvių formų negalės būti naudojamos savininko konkurentų. <…> Ypač taip gali nutikti tais atvejais, kai įregistruojamos kelios skirtingos vien funkcinės prekės formos, tada kiltų grėsmė, kad kitos įmonės visiškai nebegalėtų gaminti ir parduoti tam tikrų prekių, atliekančių nurodytą techninę funkciją.[16]
Taigi teismo nuomone, LEGO kaladėlei suteikus prekių ženklo apsaugą, kompanija įgytų monopolį draudžiantį kitiems gamintojams gaminti ne tik lygiai tokias pat kaladėles, bet ir panašias kaladėles.
Tačiau ši nesėkmė nesutrugdė LEGO gauti erdvinio prekių ženklo (3D) apsaugos jų gaminamoms mini figūrėlėms[17]. LEGO ir toliau atkyviai saugo savo naujus išradimus ir teikia patentų paraiškas visame Pasaulyje[18], registuoja prekių ženklus[19].
Šis LEGO pavyzdys parodo, kaip intelektinės nuosavybės teisės persidengia tarpusavyje. Riba tarp to, kas gali būti dizainas, prekės ženklas, išradimas yra nublankusi. Išradimas, kuris turėjo ar turi patentą, dabar gali siekti ir registracijos kaip prekių ženklas. Produktas apsaugotas dizaino registracijos, taip pat gali turėti ir patentą. Pradėjus registruoti erdvinius, garsinius prekių ženklus, prekių ženklus kvapus, ši riba tapo dar trapesnė.
Iš kitos pusės, tokia intelektinės nuosavybės apsauga suteikia labai plačią pasirinkimo teisę kūrėjui, nuspręsti kokiu keliu ir kokiais būdais apsaugoti išradimą ar kūrinį. Kaip matyti iš LEGO pavyzdžio, intelektinė nuosavybė padeda apsisaugoti nuo konkurentų – bent tam tikrą laiko tarpą. Tačiau monopolinės savininko teisės negali trukti neribotą laiką, nes vėliau visuomenei turi būti suteikiama teisė laisvai naudotis ankstesniais išradimais ar kūriniais. Esanti intelektinės nuosavybės apsaugos sistema užtikrina, kad autorius gautų teisėtą atlyginimą už jo sukurtą produktą ar išradimą, o visuomenė vėliau galėtų laisvai naudotis ir kurti remdamasi jau egzistuojančiomis technologijomis. Galima sakyti, kad skirtingų instancijų teismų sprendimai šią nuostatą pagrindė minėtose LEGO prekių ženklų bylose.
[1] http://www.lego.com/en-us/aboutus/lego-group/the_lego_history
[2]http://worldwide.espacenet.com/publicationDetails/biblio?CC=US&NR=3005282A&KC=A&FT=D
[3] Pvz. JAV patentas 3,034,254A (pavadinimu “Žaislų konstruktorius ir konstruktoriaus kaladėlės” (ang. “Toy building sets and building blocks”), išduotas 1962, ir patentas 3,162,973A (“Žaisliniai konstruktorių elementai” (ang. “Toy building element”), išduotas 1964.
[4] Byla Kirkbi AG v. Ritvik Holdings, (2005) 3 S.C.R. 302 (Can.)
[5] https://en.wikipedia.org/wiki/Lego_clone
[6] http://www.canlii.org/en/ca/scc/doc/2005/2005scc65/2005scc65.html
[7] Žiūrėti bylos 43-45paragrafus.
[8] Christoper Noyes, Crystal Roberts „Protecting the brick: LEGO’s Global IP Enforcement Efforts“, New York Law Journal, 2015.
[9] OJ EC 1994 No L 11, p. 1
[10] 2006 liepos 10 d. sprendimas byloje Nr. R 856/2004-G.
[11] Id. para. 54.
[12] 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Nr. T‑270/06, Lego Juris A/S v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).
[13] Žr. 2002 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Philips (C‑299/99, Rink. p. I‑5475
[14] Id. para. 39.
[15] 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje C‑48/09 P Lego Juris A/S v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).
[16] Id. para. 56-57
[17] Žr. 2015 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Nr. T‑395/14, Best-Lock (Europe) Ltd. v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui). Teismas nusprendė, kad pagrindinės minifigūrėlių dalys neatlieka techninės funkcijos, nes pagrindinis figurėlių tikslas yra suteikti joms žmogaus bruožus. Šis sprendimas yra apskųstas Teisingumo Teismui (byla Nr. C-451/15 P).
[18] Europos patentų tarnybos duomenų bazėje galima rasti virš 1600 patentų ir patentų paraiškų, kurie priklauso LEGO kompanijai.
[19] Duomenų bazėse randami 600 prekių ženklai registruoti kompanijos vardu įvairiuose jurisdikcijose.